Daugiau galimybių mokytis: suaugusiųjų švietimas Lietuvoje
Daugiau galimybių mokytis: suaugusiųjų švietimas Lietuvoje
SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: TAVO GALIMYBĖ AUGTI!
Šiuolaikinė darbo rinka keičiasi greitai – norint joje išlikti, reikia nuolat atnaujinti gebėjimus, ugdyti skaitmenines, komuni-kacijos ir profesines kompetencijas. Vis dėlto dalis suaugusiųjų vis dar lieka už mokymosi sistemos ribų.
Projektu „Suaugusiųjų moky-mosi galimybių plėtra“ siekiame tai pakeisti. Kartu su savivaldybėmis ir kitais part-neriais kuriame modelį, kuris padės pasiekti daugiau žmonių ir paskatins juos atrasti mokymosi galimybes, sustiprinti savo gebėjimus ir drąsiau žengti į darbo rinką.
Naujienlaiškiuose pasakosime apie projekto eigą, pristatysime tyrimų įžvalgas, dalinsimės gerąja patirtimi ir kviesime susipažinti su žmonėmis, kuriems mokymasis jau atvėrė naujas galimybes. Šiame numeryje kviečiame susipažinti su naujausių tyrimų apie su-augusiųjų švietimą rezultatais bei dalijamės projekto ekspertų, jau aplankiusių nemažai šalies savivaldybių, įžvalgomis apie suau-gusiųjų mokymosi galimybes įvairiuose regionuose.
- Suaugusiųjų švietimas – strateginis prioritetas
- Tyrimų įžvalgos: ko reikia sėkmei?
- Susitikimai savivaldybėse: ką išgirdome regionuose?
Suaugusiųjų švietimas – strateginis prioritetas
Nors mokymosi visą gyvenimą rodikliai Lietuvoje pamažu gerėja, dalis suaugusiųjų vis dar nesinaudoja galimybėmis mokytis. Dažniausiai tai žemos kvalifikacijos asmenys, iš švietimo sistemos anksti pasitraukę suaugusieji, migrantai, pabėgėliai ar socialinę atskirtį patiriantys gyventojai.
Kai žmonės nesimoko, jiems sunkiau įgyti naujų įgūdžių, prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ar keisti profesiją. Todėl suaugusiųjų mokymasis šiandien tampa ne tik asmeninio tobulėjimo, bet ir stipresnės ekonomikos bei gyvybingų ir sėkmingų regionų pagrindu.
Projekto „Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra“ (Nr. 10-076-P-0001), kurį 2025–2029 m. įgyvendina Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC), o finansuoja ES struktūriniai fondai, tikslas – padėti atrasti nesimokantiems suaugusiems asmenims mokymosi galimybes ir paskatinti juos mokytis.
Planuojama tobulinti suaugusiųjų mokymosi koordinavimą šalies savivaldybėse, didinti andragogų ir kitų specialistų kompetencijas bei gebėjimus dirbti su įvairiomis suaugusiųjų grupėmis.
Taip pat bus siekiama sudaryti suaugusiesiems patrauklesnes sąlygas sugrįžti į bendrąjį ugdymą, didinti darbinę jų įtrauktį. Bus kuriamos ir tikslinės integracijos priemonės trečiųjų šalių piliečiams.
Planuojama, kad projekto veiklos padės suaugusiems asmenims sugrįžti į bendrojo ugdymo mokyklas, apie 2300 suaugusiųjų galės patobulinti savo praktinius įgūdžius įvairiose srityse ar įgyti naujų, daugiau kaip 350 trečiųjų šalių piliečių galės mokytis lietuvių kalbos, pasinaudodami ir kitomis kompleksinės integracijos priemonėmis, o dar apie 870 neaktyvių asmenų bus paskatinti įsitraukti į neformalųjį mokymąsi.
Pasak projekto vadovės Sonatos Matakaitės, suaugusiųjų švietimas šiandien tampa svarbiu regionų stiprinimo veiksniu. „Būtent savivaldybės geriausiai mato vietos gyventojų poreikius. Todėl siekiame, kad jos turėtų daugiau galimybių koordinuoti suaugusiųjų mokymąsi ir burti partnerystei švietimo, kultūros, verslo atstovus ir bendruomenes“, – sako ji.
Tyrimų įžvalgos: ko reikia sėkmei?
Kad suaugusiųjų švietimo sistema veiktų efektyviau, pirmiausia būtina aiškiai suprasti esamą situaciją. Tai padėjo padaryti du 2025 m. atlikti tyrimai, kurių metu buvo įvertintos savivaldybių patirtys ir migrantų integracijos galimybės.
Trūksta laiko ir andragogų
Tyrimas „Suaugusiųjų švietimo koordinatorių savivaldybėse veiklos analizė“ parodė, kad daugelyje savivaldybių koordinavimo funkcija egzistuoja, tačiau dažnai jai skiriama per mažai laiko ir išteklių.
Dalis koordinatorių šiai veiklai gali skirti tik nedidelę darbo laiko dalį, jų atsakomybės ne visada aiškiai apibrėžtos, ne visose savivaldybėse nustatyti konkretūs suaugusiųjų švietimo prioritetai. Tyrimas atskleidė ir kitas problemas: trūksta kvalifikuotų andragogų, nepakankmai aiškus finansavimas, bendradarbiavimas tarp institucijų ir socialinių partnerių galėtų būti aktyvesnis.
Tyrėjų teigimu, didinant koordinatorių vaidmenį ir efektyviau panaudojant turimus išteklius, suaugusiųjų mokymosi galimybės augtų ir geriau atlieptų vietos gyventojų poreikius.
Imigrantų integraciją spartintų modelis „kalba + profesija“
Antrasis tyrimas nagrinėjo trečiųjų šalių piliečių kalbinės ir sociokultūrinės integracijos galimybes.
Jo rezultatai parodė, kad lietuvių kalbos mokėjimas išlieka svarbiausia sąlyga norint sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje ir visuomenėje.
Nors kalbos kursų Lietuvoje yra, regionuose dažnai trūksta nuoseklių mokymosi galimybių – nuo pradinio iki pažengusio lygio. Tyrimas taip pat atskleidė, kad kalbos ir profesijos mokymasis retai vyksta kartu, nors būtent toks modelis – „kalba + profesinis mokymas“ – galėtų gerokai paspartinti trečiųjų šalių piliečių integraciją į darbo rinką.
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad svarbu stiprinti savivaldybių kompetencijas, plėtoti mentorystę ir bendruomenines iniciatyvas bei tobulinti andragogų gebėjimus dirbti kultūriškai jautrioje aplinkoje.
Susitikimai savivaldybėse: ką išgirdome regionuose?
Nuo 2025 m. rugsėjo projekto komanda aktyviai lankosi šalies savivaldybėse ir pristato projektą vietos švietimo bendruomenei.
Per kelis mėnesius buvo surengta apie 40 nuotolinių ir gyvų susitikimų su savivaldybių vadovais, savivaldybių administracijų bei švietimo skyrių atstovais.
Susitikimų metu buvo aptariama situacija kiekviename regione ir projekto atveriamos galimybės skatinti suaugusiuosius mokytis bei pačių gyventojų mokymosi poreikiai.
Susitikimų dalyviai taip pat pabrėžė, kad svarbu glaudžiau bendradarbiauti su švietimo įstaigomis, verslu bei nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Kiekviena savivaldybė turi savitų iššūkių ir galimybių. Todėl mums svarbu ne tik pristatyti projektą, bet ir išgirsti, kas svarbu joje gyvenantiems žmonėms, kokių mokymosi galimybių jiems trūksta ir kaip galime padėti jas kurti“, – sako projekto veiklos turinio vadovas Albertas Lakštauskas.
Daugiau galimybių mokytis: suaugusiųjų švietimas Lietuvoje
