Daugiau galimybių mokytis: suaugusiųjų švietimas Lietuvoje
Daugiau galimybių mokytis: suaugusiųjų švietimas Lietuvoje
SUAUGUSIŲJŲ MOKYMASIS: TAVO GALIMYBĖ AUGTI!
Prieinamumas ir integracija – nuo vedlio iki kalbos mokymų
Šiame naujienlaiškyje pasakojame, kaip projektas „Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra“ (Nr. 10-076-P-0001), kurį 2025–2029 m. įgyvendina Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC), o finansuoja ES struktūriniai fondai, padeda žmonėms atrasti naujas mokymosi galimybes ir kaip jomis pasinaudoti. Sužinosite apie interaktyvųjį vedlį „Noriu baigti mokyklą“, kuris padeda suaugusiesiems, norintiems sugrįžti į bendrojo ugdymo sistemą. Taip pat pasakojame apie vykstančius lietuvių kalbos mokymus trečiųjų šalių piliečiams, o apie naujas galimybes, kurias atveria mokymasis, mintimis dalinsis jų dalyviai ir lektoriai.
1. Nori baigti mokyklą? Interaktyvus vedlys padės rasti kelią atgal į mokslus.
2. Sėkminga pradžia: lietuvių kalbos mokymai trečiųjų šalių piliečiams.
Nori baigti mokyklą? Interaktyvus vedlys padės rasti kelią
Kartais poreikis įgyti vidurinį išsilavinimą atsiranda po daugelio metų – pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, siekiant naujų karjeros galimybių, prireikus oficialaus dokumento arba tiesiog nusprendus užbaigti tai, kas kadaise buvo atidėta. Tuomet gali kilti klausimų, nuo ko pradėti ir kur kreiptis. Būtent todėl įgyvendinant projektą „Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra“ sukurtas interaktyvus vedlys „Noriu baigti mokyklą“(ISCED 0–2). Jis skirtas suaugusiesiems, turintiems pagrindinį arba žemesnį nei pagrindinis išsilavinimą ir norintiems užbaigti mokyklą. Šis vedlys paprastai ir suprantamai parodo, nuo ko pradėti ir kokios galimybės žmogui atsiveria.
Interaktyviame vedlyje rasite atsakymus į svarbiausius klausimus:
- Kaip veikia suaugusiųjų švietimo sistema ir kur galima mokytis?
- Kodėl verta žengti šį žingsnį ir kokių galimybių suteikia įgytas išsilavinimas?
- Tikras, pokyčiams įkvepiančias sėkmės istorijas. Vedlys veikia kaip klausimų ir atsakymų dialogas – tai praktinis gidas kiekvienam, norinčiam tęsti mokslus.
Išbandykite vedlį „Nori baigti mokyklą?” jau dabar.
Sėkminga pradžia: lietuvių kalbos mokymai trečiųjų šalių piliečiams
Mokėti lietuvių kalbą – tai kur kas daugiau nei gebėjimas susikalbėti. Tai atveria galimybes drąsiau bendrauti, mokytis ir studijuoti, siekti profesinių tikslų ir aktyviau įsitraukti į visuomenės gyvenimą. Todėl projekte „Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra“ pradėti lietuvių kalbos mokymaitrečiųjų šalių piliečiams, kuriuose kalbos mokymasis siejamas su praktinėmis integracijos veiklomis.
Mokymuose daug dėmesio skiriama kasdieniam ir profesiniam bendravimui, besimokantieji skatinami kalbėti lietuviškai realiose situacijose. Taip pat vyksta konsultacijos ir koučingo veiklos, padedančios dalyviams geriau įvertinti savo kompetencijas ir planuoti tolesnį mokymosi bei profesinį kelią.
Lektorė Loreta Andziulienė, dirbanti su Vilniaus viešojo transporto darbuotojais bei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vedanti sąmoningo integravimosi seminarus, pabrėžia, kad mokymai žmonėms suteikia tai, ko jiems iš tiesų reikia, nes glaudžiai susiję su jų darbo specifika.
„Mano grupėje yra žmonių iš Indijos ir Pakistano. Jie užduoda daug klausimų, ką ir kaip pasakyti įvairiose situacijose. Labai sėkminga buvo pamoka realioje aplinkoje – mokėmės tikrame autobuse: skaitėme užrašus, mokėmės, kaip pasakyti, kad durys uždaromos ir panašiai“, – pasakoja Loreta.
Kitakalbiams dėstanti Teklė Songulija-Tkačenko taip pat moko vairuotojų grupę. Ji pasakoja, kad besimokantieji kuria paprastus dialogus, mokosi susikalbėti darbe, parduotuvėje, įvairiose įstaigose ir kitose kasdienėse situacijose.
„Užsieniečiams lietuvių kalbos mokytis sekasi įvairiai – tai priklauso nuo žmogaus motyvacijos, pastangų, mokymosi tempo ir ankstesnės kalbinės patirties. Vieni kalbą įsisavina greičiau, kitiems reikia daugiau laiko ir praktikos, tačiau nuosekliai mokantis ir kasdien tiesiog kalbant progresas tikrai pastebimas“, – sako Teklė.
Pasak jos, tikros kasdienės situacijos padeda iš karto įtvirtinti naujus žodžius ir gramatiką – taip mokymasis įgauna daugiau prasmės, o besimokančiųjų drąsa bendrauti lietuviškai didėja.
Mokymų dalyvių patirtys skirtingos: vieniems lietuvių kalba dar kelia nemažai iššūkių, kiti jau gerai skaito ir rašo, tačiau nori drąsiau kalbėti. Visus juos jungia noras mokytis ir geriau išnaudoti Lietuvoje atsiveriančias galimybes.
Viena iš jų – Klaipėdoje slaugytoja dirbanti Daria Mishchenko. Kasdien su kolegomis ir pacientais bendraujanti moteris pasakoja: „Dabar studijuoju bendrąją slaugą ir dirbu ligoninėje. Lietuvių kalbos mokausi todėl, kad man svarbu suprasti, ką sako kiti, ir pačiai kalbėti lietuviškai. Iš pradžių buvo sunku, ypač kalbėti, nes bijojau suklysti. Dabar jau daugiau suprantu ir galiu pasakyti paprastus dalykus. Labai padeda tai, kad kalbą girdžiu kasdien – ir darbe, ir gyvenime“.
Jai antrina kolegė Anahit Hakobyan, taip pat slaugytoja iš Klaipėdos. „Dirbu Klaipėdos universiteto ligoninėje bendrosios praktikos slaugytoja. Lietuvių kalba yra labai sunki, ypač gramatika. Kalbu, skaitau, rašau, bet dar darau daug klaidų. Man labai pasisekė – lietuvių kalbos kursų dėstytojai labai stiprūs. Labai įdomi programa. Man labai patiko“, – teigia Anahit.
Kalbos barjeras neretai gali tapti kliūtimi ne tik mokytis, bet ir susirasti darbą, įgyti naują kvalifikaciją ar aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime. Todėl vienas svarbiausių projekto tikslų – padėti įvairioms suaugusiųjų grupėms tobulinti įgūdžius, mokytis ir lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje.
