Daugiau galimybių mokytis: suaugusiųjų švietimas Lietuvoje
Daugiau galimybių mokytis: suaugusiųjų švietimas Lietuvoje
Naujos galimybės koordinatoriams
Stipri suaugusiųjų švietimo sistema prasideda nuo žmonių, gebančių telkti bendruomenę, matyti vietos poreikius ir padėti gyventojams atrasti mokymosi galimybes. Todėl vienas svarbiausių projekto „Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra“ etapų – koordinatorių veiklos plėtra savivaldybėse ir bendradarbiavimo stiprinimas visoje Lietuvoje.
Šiame naujienlaiškyje pasakojame, kokių pokyčių savivaldybių gyventojams gali atnešti koordinatoriai, dalijamės įspūdžiais iš metinio savivaldybių atstovų susitikimo bei aptariame, kaip stiprus bendradarbiavimo tinklas didina mokymosi prieinamumą.
1. Koordinatorių darbas projekte – ką tai reiškia savivaldybėms?
2. Metinis savivaldybių atstovų renginys: dialogas, bendruomenė ir naujos idėjos
3. Koordinatoriai padeda žmonėms atrasti mokymosi galimybes
Koordinatorių darbas projekte: ką tai reiškia savivaldybėms
2026 m. savivaldybėse prasidėjo naujas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo koordinatorių veiklos etapas. Tai – darbas projekte „Suaugusiųjų mokymosi galimybių plėtra“ (Nr. 10-076-P-0001), kurį 2025–2029 m. įgyvendina Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC), o finansuoja ES struktūriniai fondai.
Pasak Tomo Pūčio, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Neformalaus švietimo skyriaus vedėjo, mokymasis visą gyvenimą šiandien – ne privilegija, bet būtinybė, o nacionalinės suaugusių švietimo sistemos sėkmė priklauso ir nuo savivaldybių, kuriose koordinatoriai yra tiltas, jungiantis žmogų ir sistemą.
Šiuo metu vienose savivaldybėse jau aktyviai plėtojamos galimybės suaugusiems mokytis, kitur dar trūksta partnerystės, informacijos sklaidos ar gyventojų įtraukimo, todėl T. Pūtys siūlo išskirti tris suaugusiųjų švietimo valdymo savivaldybėse lygmenis. Pirmasis – strateginis lygmuo – apimtų savivaldybės mokymosi visą gyvenimą planus ir įgūdžių plėtros prioritetus. Antrąjį – koordinavimo lygmenį – sudarytų suaugusiųjų švietimo koordinatorius ir būdai pasiekti besimokančiuosius. Ir trečiasis – įgyvendinimo lygmuo, kuriame planuojamos ir vykdomos konkrečios programos.
Metinis savivaldybių atstovų renginys: dialogas, bendruomenė ir naujos idėjos
2026 m. balandžio 21 d. Vilniuje vykęs savivaldybių atstovų susitikimas tapo vienu svarbiausių neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi koordinatorių savivaldybėse bendruomenės telkimo renginių. Jame dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, savivaldybių koordinatoriai, švietimo specialistai, ministerijos atstovai, ekspertai, profesinio mokymo ir verslo partneriai.
„Profesijos ir technologijos sparčiai keičiasi, atsiranda naujų įgūdžių poreikis, todėl mokymasis visą gyvenimą yra būtinas visiems, kurie nori išlikti konkurencingi darbo rinkoje. Svarbu pasiekti tuos, kurie mokymosi galimybių iki šiol neturėjo arba nejautė, kad jos skirtos jiems: vyresnio amžiaus žmonėms, regionų gyventojams, jautriausioms visuomenės grupėms“, – pabrėžė R. Popovienė.
Renginyje dalyvavęs Gamybos inovacijų slėnio direktorius Gintaras Vilda pristatė partnerystės modelius, leidžiančius glaudžiau sieti suaugusiųjų mokymą ir realius darbo rinkos poreikius. „Žalioji ir skaitmeninė pertvarka keičia darbo vietas ir profesijas, todėl reikės ir naujų įgūdžių“, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie pagalbą žmonėms, siekiantiems išlikti konkurencingais darbo rinkoje.
Dalindamasi patirtimi Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Dalia Valskienė pristatė praktinius bendradarbiavimo modelius tarp švietimo įstaigų, bibliotekų, kultūros centrų, nevyriausybinių organizacijų bei vietos bendruomenių ir akcentavo, kad sėkmingas suaugusiųjų švietimas neatsiranda vien dėl administracinių sprendimų. „Bendradarbiavimas prasideda nuo realių vietos poreikių supratimo ir atviros komunikacijos. Tvarų tinklą kuria pasitikėjimas, atsakomybių pasidalijimas ir bendras tikslas. Nuoseklus skirtingų institucijų dialogas ir jų išteklių sujungimas leidžia greičiau reaguoti į gyventojų lūkesčius bei pasiūlyti jiems lankstesnes, iš tiesų prieinamas mokymosi galimybes“, – sakė D. Valskienė.
Renginio dalyviai ne tik klausėsi pranešimų, bet ir dirbo grupėse, dalijosi pirmosiomis patirtimis, aptarė iššūkius ir ieškojo būdų, kaip geriau pasiekti tuos žmones, kurie rečiau naudojasi mokymosi galimybėmis. Diskutavusieji pabrėžė, kad suaugusiųjų švietimo sėkmę lemia nuolatinis tarpinstitucinis bendradarbiavimas, gyvas dialogas bei vietos bendruomenių įtraukimas.
Koordinatoriai padeda žmonėms atrasti mokymosi galimybes
Suaugusiųjų mokymosi galimybės priklauso ne tik nuo siūlomų programų skaičiaus, bet ir nuo savivaldybėje veikiančios bendradarbiavimo sistemos efektyvumo.
„Reikia ne tik sukurti mokymosi pasiūlą, bet ir padėti žmonėms ją pasiekti. Koordinatoriai padeda stiprinti bendradarbiavimą tarp institucijų ir užtikrina, kad mokymosi galimybės būtų labiau prieinamos įvairioms visuomenės grupėms“, – teigia projekto veiklos turinio vadovas Albertas Lakštauskas.
Panašūs modeliai veikia ir kitose ES šalyse: akcentuojama, kad suaugusiųjų mokymas turi remtis partneryste, vietos bendruomenių įtraukimu ir praktiniais darbo rinkos poreikiais.
Kviečiame pasiklausyti, ką apie savo darbą pasakoja Dalia Valskienė, Rokiškio rajono neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklų koordinatorė ir Vidmantas Mitkus, Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų ir neformalaus užimtumo skyriaus vedėjas bei KPMPC turinio ekspertas. Pašnekovai taip pat pasidalijo mintimis, kokios mokymų temos pačios populiariausios.
